sapelka

×sapelkà (l. sopiałka) sf. (2) Tvr; R213, MŽ284, Sut, N, sapė́lka KŽ; [K] dūdelė, birbynė: Pypynė, sapelka SD251. Piemenėlis sėdi in kalnelio i dūduoja sapelkele Dglš. Sapelka raginė SD105. ║ SD357 senoviškas pučiamasis muzikos instrumentas, apsiūtas oda.